Veido kaukės skiriasi nuo panelių tuo, kad šviesa tiekiama labai arti odos, per fiksuotą LED tinklą. Rezultatą lemia ne vien 630–660 nm bangos ilgiai, bet ir diodų tankis, kaukės prigludimas, dozės pastovumas, akių apsauga ir tai, ar šviesa tolygiai pasiekia skruostus, kaktą bei žandikaulio liniją.
Mėlynos šviesos terapija veikia ne odos paviršiaus įvaizdį, o konkrečius biologinius procesus: bakterijų aktyvumą, riebalinių liaukų reakcijas ir uždegiminius signalus. Dermatologijoje ji vertinama dėl tikslinio poveikio aknei, tačiau rezultatai priklauso nuo bangos ilgio, procedūrų dažnio ir odos būklės.
Raudonos šviesos terapijos lempa nėra tik LED šaltinis su raudonu atspalviu. Skirtumą lemia bangos ilgiai, irradiance rodiklis, apšvietimo kampas, panelės dydis ir reali dozė odos paviršiuje. Būtent šie parametrai atskiria tikslingą fotobiomoduliacijos įrankį nuo silpno buitinio prietaiso.
Raudonos šviesos terapija veikia ląstelių energijos apykaitą, ypač mitochondrijų aktyvumą, todėl domina dermatologus, sporto medicinos specialistus ir reabilitacijos ekspertus. Tinkamas bangos ilgis, dozė ir naudojimo dažnis lemia, ar procedūra duos pamatuojamą naudą, ar liks tik brangiu žaisliuku.
Ar brangesnė kosmetika iš tikrųjų veikia geriau? Tik 20% lietuvių, rinkdamiesi kosmetiką, niekuomet neskaito priemonių sudėties, nors kaina dažnai tampa pagrindiniu pasirinkimo kriterijumi. Vis dėlto 37% vartotojų etiketes nagrinėja visuomet, o dideles kosmetikos kainos nebūtinai garantuoja aukštą kokybę. Klausimas, ar brangi kosmetika verta kainos, kelia abejonių daugeliui.
Dermatologų ir biochemikų dėmesys vis dažniau krypsta į egzosomas ir signalinius peptidus, nes jie veikia ne paviršių, o ląstelių komunikaciją ir kolageno sintezės kelius. Skirtumas tarp rinkodaros ir realaus efekto slypi sudėtyje, koncentracijose, stabilume ir pristatymo sistemoje.